(English version coming soon)
Siais metais programu inzinerijos tarptautine konferencija (International Conference on Software Engineering, ICSE 2006) vyko Shanghajuje, Kinijoje. Ta proga su Diana issiruoseme pakeliauti po sia sali. Daugeliui mintyse ir svajonese - tai viena is egzotiskiausiu pasaulio saliu, rytu perlas. O kaip yra is tikruju?
Po ilgo 12 valandu skrydzio nusileidome i Pekino aerouosta. Buvome is anksto uzsisake privacia turistine kelione, tad mus pasitiko gide su vairuotoju ir automobiliu - vienas is vis dar gana pigios Kinijos privalumu. Jau vaziuojant i miesta paaiskejo, kad kalbos apie greita Kinijos modernejima visiskai teisingos. Is aerouosto i miesta eina platus naujas plentas. Tiesa vaziuojama juo vis dar kiniskai: nerodant posukiu, lenkiant masinas desiniu kelio kelkrasciu ir pan. Na, iki keliones pabaigos prisiziurejome ne tik tokiu vairavimo stebuklu. Kinai visai sekmingai vaziuoja is visu keturiu pusiu nesustodami per sankryzas, per kurias dar tuo pat metu bando
pravaziuoti ir dviraciai ir pereiti pestieji. Trumpai sakant, bardakas toks pats kaip Indijoje.
Pekino priemiesciai taip pat sparciai auga kaip ir plentai. Visur statomi nauji daugiaauksciai. Vienas is komandines valstybes privalumu: neatsizvelgiant i turto nuosavybe ir istorija, sekmingai verciami seni kvartalai ir vietoj ju statomi visiskai nauji dangoraiziai. Pliusas: skirtingai nuo Tokijo, nera sugrustu senu ir nauju namu, siauruciu gatveliu. Visur pilna erdves. Minusas: miestas praranda didele dali dvasios ir unikalumo. Visi rajonai atrodo nauji ir su nedaug charakterio. Sakykime taip: isivaizduokite naujus ir grazius Maskvos rajonus - taip atrodo Pekinas.
Pasiilseje per nakti, kita ryta nuvaziavome i Tiananmenio aikste, Pekino centra. Cia irgi, kaip rasiau, viskas nauja: senajame Pekine tokios aikstes nebuvo, ji atsirado isgriovus daugeli Imperijos ministeriju. Po to dar buvo padidinta ir dabar yra didziausia aikste pasaulyje. Is vienos puses ja riboja komunistinis parlamentas, is kitos - revoliucijos muziejus, trecioje issisoves Mao mauzoliejus, ketvirtoje - Tiananmenio vartai i Uzdraustaji miesta. Ir Mao portretas virs ju. Sakoma, kad aiksteje visada pilna slaptos policijos, stebincios, kad vel neprasidetu demonstracijos. Nors tokios rizikos kol kas turbut nera, nes Kinija isgyvena ekonomini pakilima. O kai pilvai pilni...
Is Tiananmenio patraukeme i Uzdraustaji Miesta, kur gyveno Kinijos imperatoriai. Taip, jis is tikro buvo uzdraustas paprastiems kinams. Miesto isplanavimas tradicinis kiniskas: visi vartai ir pastatai stovi pagal siaures-pietu asi. Jei Kinija yra pasaulio centras, o Pekinas - Kinijos centras, tai Uzdraustasis Miestas yra Pekino ir Pasaulio centras. :) Iejus pro vienus vartus, pasirodo pastatas su durimis tiesiai pries vartus. Apejus ji, pasirodo kiti vartai ant tos pacios asies, uz ju kitas pastatas ir t.t. Viskas gana didinga.
Po Uzdraustojo Miesto padareme trumpa ekskursijele po sena Pekino kvartala "Hutong'a" - toki dar neisgriauta, su siauromis gatvelemis ir siek tiek islikusiais XVIII a. namais. Po gatveles mus paveziojo su riksa, nuvede paziureti originalaus senovinio namo, su vidiniu kiemeliu, kuri is visu pusiu supa kambariai. Tai tradicinis Kinijos namo planas, nors dabar tokiu namu turbut nebestato. Nebent kaimuose.
Po priespieciu nuvaziavome i Dangaus Sventykla. Si sventykla irgi buvo nepasiekiama paprastiems mirtingiesiems. I ja karta per metus eidavo tik pats imperatorius kalbetis su Dangaus valdovu, suzinoti ateiti ir nuspresti svarbiu reikalu. Imperatorius turedavo pries tai pora dienu pasninkauti. Sventove ikurta didziuliame parke ir atrodo, kaip daug kas Pekine, grandioziskai.
Vakare pamateme sukomercinta Pekino Opera. Patiko puosnus drabuziai ir israiskinga vaidyba, nors nemazai ko ir nesupratom, nes daug kas pasakoma kostiumu detalemis ir specifiniais zestais. Pvz. begimas aplink scena kelis kartus reiskia ilga kelione. 8)
Kita diena isvaziavome prie Didziosios Kinu Sienos. Is sienos tera belike keli fragmentai, tas kuri mateme praktiskai atstatytas nuo beveik nulio specialiai turistams. Bet tai nesumazina ispudzio: siena is tikro didele ir besitesianti per kalnus ir lygumas. Ji stovi i siaure nuo Pekino ir buvo skirta sustabdyti mongolu ispuolius, bet nepaisant garsaus pavadinimo, savo uzduoties neatliko. Mongolai tiesiog jos nepuole ir vietoj to papirko igulas, kad juos praleistu. :)
Ant didziosios kinu sienos, kaip ir kitose turistinese vietose, daugybe ikyriu kinu prekeiviu, siulanciu suvenyrus ir padirbtus laikrodzius. Labiausiai isireze Kinijos atsiminimai - tai suksniai: "Look, look, just look!", "Rolex" ir "Cheap, cheap". :) Idomu tai, kad atrodo, jog labai mazas nusikalstamumas: turistu nebandoma apiplesti, jiems bandoma parduoti ivairius dalykus uzkeltomis kainomis. Nors galima deretis, kaip kitose rytu salyse ir numusti kaina iki trecdalio ar dar maziau. :) (Dalinai mazas
nusikalstamumas galbut paaiskinamas ir tuo, kad bausmes ganetinai grieztos, ypac uz nusikaltimus pries uzsieniecius.)
Po Didziosios Kinu sienos sugrizome i Pekina, kur nuvaziavome i Ming dinastijos imperatoriu mauzoliejus. Kaip ir kitos imperines vietos, mauzoliejai uzima didziuli plota. Tik vienas mauzoliejus yra atkastas, kiti tera kalveles su nedideliu paviljonu virs zemes. Prie situ mauzolieju yra aleja su ivairiu gyvunu skulpturomis.
Paskutine diena Pekine nuvaziavome i Vasaros Rumus. Tai vel didziule teritorija su ezeru ir daugybe pastatu, tik si karta neisdestytu vienoje asyje. Jose gyveno paskutine imperatoriene Cixi.
Po pietu nuskridome i Xian'a - senaja Kinijos sostine. Xian'as yra apsuptas sena miesto siena, kuria ir aplankeme pirma diena. Po to paziurejome Tang dinastijos sou. Kita diena nuvaziavome paziureti terakotines armijos, palaidotos prie Qin dinastijos imperatoriaus kapo. Terakotine armija tikrai ispudinga. Kol kas atkastos trys vietos. Vienoje - didziausioje - yra pagrindine armija. Kitoje - armijos karininkai. Trecioje siek tiek daugiau vezimu, lankininku ir pan. Buvo atrasta ir terakotiniu akrobatu bei kitu artistu, turejusiu linksminti imperatoriu. Apie pirmaji Kinijos imperatoriu, Qin dinastijos pradininka, suvienijusi Kinija, pradejusi statyti didziaja Kinu siena, sustandartizavusi matmenis ir pinigus, galima rasyti daug, bet tiesiog nukreipsiu susidomejusius i enciklopedijas.
Po pietu aplankeme Xian'o budistine sventykla ir Xian'o muzieju, is kurio ir yra nemaza nuotrauku.
Kita ryta nuejome i Xian'o mecete. Kinijos mecetes yra visiskai nepanasios i artimuju rytu mecetes, o daug daugiau panasios i kitas kiniskas sventyklas. Musulmonu mazuma gyvena atskiruose kvartaluose, bet siaip ne daug skiriasi nuo kitu kinu.
Po pietu isskridome i Guilin'a. Guilinas palyginus su Pekinu ir Xian'u nedidelis miestas - Vilniaus dydzio. :) Jame siek tiek maziau istoriniu/kulturiniu paminklu, bet uztat miestas apsuptas puikaus peizazo: tekancios upes ir karstiniu kalvu. Vakare nuejome i parka, kur buvo ir mazas zoo sodas. Jame buvo viena didzioji panda, mieganti vidury savo namelio. Mateme ir mazasias rudasias pandas, kurios atrodo kaip mazi juokingi nykstukai. Dianai pasiseke - ja ileido i nusifotografuoti i tigro narva. Ir ko gi kinai nepadaro del turistu.
Guiline dar mateme "etnografini" sou, kuris, deja, daugiau susidejo is modernios akrobatikos ir sokiu. Buvo idomu, nors ir ne senoviska.
Sekancia diena plaukeme turistiniu laivu Li upe. Li upes krantai tarp Guilin ir Yangshou skaitomi graziausiu peisazu Kinijoje. Uztat turistiniu laivu upeje netruksta, jie plaukia virtele viens paskui kita. Pakrantese ir upeje mateme vandens buivolu.
Nuplauke i Yangshou, su elektriniu masiniuku nuvaziavome paziureti kaip gyvena kaimo zmones. Siaip jau Yangshou yra turistinis kaimelis ir daugelis valstieciu uzsidirba daug daugiau pardavinedami visokius niekniekius turistams, nei is zemes ukio. Todel namai dygsta kaip grybai. Bet ir ryziu pasodintu ploteliu yra. Mes apsilankeme sename name. Jame kiekviename kambaryje kabo Mao portretai. :) Po apsilankymo pas "valstiecius", siek tiek paplaukiojam ant bambukinio plausto.
Kita diena Yangshou turejome laisva. Issinuomavome elektrine masinele su vairuotojom ir nuvaziavome prie didziojo Banyan medzio, dengiancio turbut pora aru. :) Po to nuvaziavome prie Menulio kalvos, taip vadinamos todel, kad joje yra pusmenulio formos kiauryme. I kalva uzlipome, nors ir buvo gana sunkoka.
Is Yangshou grize i Guilin'a uzsukome i Dramblio Kalvos parka (kalva panasi i drambli, gerianti is upes) ir Nendrines Fleitos Ola - tiesa fleitos oloje taip ir nemateme. Beje, ola Kinijoje apsviesta daug geriau ir idomiau nei JAV olos, bet tai turbut todel, kad kinai nepergyvena del oloje gyvenancios faunos ramybes. :/
Galutinis musu keliones miestas buvo Shanghajus, kur vyko ICSE konferencija. Tikejausi, kad Shanghajus bus labiau sugrustas miestas nei Pekinas. Pasirode, kad praktiskai ne. Mes buvome apsistoje naujojoje ekonomineje zonoje Pudonge - techniskai ne Shanghajuje, nors tik kitame upes krante. Ten stovi izymusis Shanghajaus televizijos bokstas ir kiti auksciausieji dangoraiziai, nors yra ju ir "senajame" Shanghajuje. Kitoje upes puseje: Bundas - europieciu XX a. pradzios kvartalas. Nors siek tiek paplaukiojome po upe ir mateme ispudinga panorama, daug labiau mums patiko Ming dinastijos sodai. Tiesa, juos rasti buvo nelengva. Nors tai viena is Shanghajaus turistiniu "viniu", bet nuorodu praktiskai jokiu. O iejimas - nepatikesite - vidury prekybines / turgelines gatves, i kuria ir uzsukti nesugalvojome, kol
pagaliau tiesiog nebuvo kur eiti. Sodai yra fantastiski: daugybe pastatu, prudu, medziu, akmenu ir kitu architekturiniu elementu. Po sodu dar uzsukome i Konfucijaus sventykla.
Paskutine diena Kinijoje nuvaziavome i Zhouzhang miesteli. Tai Kinijos "Venecija", nes vietoj gatveliu senajame mieste - kanalai. Nepaisant turistu miniu, buvo idomu pamatyti senoviskus - daugiausiai Ming dinastijos - namus, budistine sventykla, tiltelius per upe.
Isskridome is Shanghajaus aerouosto, pirma i ji nuvaziave traukiniu levituojanciu ant magnetines pagalves. Tai greiciausias pasaulyje traukinys, isvystantis 430 Km/h greiti. Puiki keliones pabaiga.
Nuotraukos: http://www.mmlab.ktu.lt/~raimis/China2006/